Žiemos saulėgrįža

Gruodžio pabaigoje – sausio pradžioje ypatingas šventinis laikotarpis yra ne tik krikščionybę išpažįstančiame pasaulyje, bet ir labai skirtingose religijose bei kultūrose. Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos žemynuose skirtingais ritualais ir tradicijomis yra įprasminamas visam Šiauriniame Žemės pusrutulyje vykstantis svarbus astronominis reiškinys – žiemos saulėgrįža.

Kas yra žiemos saulėgrįža?
Žiemos saulėgrįža yra momentas, kai Šiaurinis Žemės pusrutulis būna labiausiai nutolęs nuo Saulės. Tą dieną saulė pakyla žemiausiai virš horizonto, todėl diena būna pati trumpiausia per visus metus, o naktis – ilgiausia. Po saulėgrįžos dienos pradeda pamažėle ilgėti. Žiemos saulėgrįža įvyksta gruodžio 20, 21 arba 22 d. – kiekvienais metais tikslų saulėgrįžos laiką apskaičiuoja astronomai. Šiais, 2019 m., žiemos saulėgrįža įvyko gruodžio 22 d. 04:19 h. Savo ruožtu, Pietiniame pusrutulyje žiemos saulėgrįža vyksta birželio 20, 21 arba 22 d. Daugelyje kultūrų būtent žiemos saulėgrįža laikoma pirmąja žiemos diena.
Žiemos ir vasaros saulėgrįžos, o taip pat rudens bei pavasario lygiadieniai yra svarbiausi astronominiai įvykiai, žymintys metų laikų bei gamtos ciklų ratą. Daugelyje senovės kultūrų žiemos saulėgrįža buvo pažymima specialiomis apeigomis ir ritualais, kuriais pagerbta Saulė. Skirtinguose pasaulio kraštuose žiemos saulėgrįžai pažymėti šventės rengiamos ne vienodu metu – gruodžio pabaigoje arba sausio pradžioje. Kaip jau minėta, saulėgrįžos laikas kinta keleto dienų intervale, be to, senosiose kultūrose naudotas mėnulio kalendorius taip pat įtakojo skirtingų šventės datų pasirinkimą.

Elnio devyniaragio šventė pagoniškoje Lietuvoje
Mūsų protėviai gruodžio 21 d. minėdavo Elnio devyniaragio šventę. Elnio ragų skaičius neatsitiktinis – jis atitinka 9 dienas, per kurias priešpilnis mėnulis prisipildo iki pilnaties. Buvo tikima, kad Elnias ant savo ragų parneša saulę, todėl ši diena buvo pažymima ypatingomis ugnies apeigomis. Žmonės burdavosi prie ritualinių laužų, dainuodavo saulę šlovinančias dainas ir specialiais ritualais kviesdavosi saulę.

Lohri festivalis Indijoje
Žiemos saulėgrįža pažymima ir tolimuose kraštuose, kur, mūsų supratimu, žiema apskritai neegzistuoja. Šiaurinėje Indijos dalyje su laužais, šokiais ir dainomis švenčiama Lohri. Seniau Lohri vykdavo ilgiausią metų naktį, tačiau pastaruoju metu nusistovėjo tradicija šią šventę pažymėti žiemos saulėgrįžai jau įvykus, paskutinę einamo mėnesio dieną, mūsų kalendoriuje tai būtų sausio 13 d. Lohri šventės metu dėkojama Saulės dievui bei prašoma jo palaiminimo. Šeimos ir bendruomenės švęsti renkasi prie didžiulių laužų, kur skamba dainos, sukasi šokiai ir būna gausu vaišių.

Maghe Sankranti šventė Nepale
Nepale žiemos saulėgrįžai pažymėti skirta Maghe Sankranti šventė rengiama panašiu metu, kaip ir Lohri festivalis – sausio 14 d. Tuo metu baigiasi Poush mėnuo, kurio metu įvyksta žiemos saulėgrįža. Šventės metu atliekami sakralūs ritualai, deginami smilkalai ir meldžiama sveikatos, dievų palaimos ir gausaus derliaus. Induistai renkasi prie upių, kur atlieka apsivalymo apeigas. Drauge susirinkę šeimos nariai bei artimieji vaišinasi ypatingais šventiniais patiekalais – saldžiomis bulvėmis ir tradiciniais saldumynais.

Tōji šventė Japonijoje
Harmoninga naujausių technologijų ir senųjų tradicija garsėjančioje Japonijoje, žiemos saulėgrįža pažymima Toji švente. Toji švenčiantys japonai susitinka su šeimos nariais ir valgo tradicinius šventinius patiekalus. Vis tik svarbiausi šios šventės ritualai yra skirti pasiruošti žiemos sezonui sustiprinant kūną bei apsivalant nuo neigiamos energijos. Pati įdomiausia ir smagiausia šios šventės tradicija yra maudymasis šiltoje vonioje su citrusiniais yuzu vaisiais. Tikima, kad šis, maždaug citrinos dydžio vaisius, turi apvalančių galių ir neša sėkmę. Karšta vonia su šiais vaisiais turi užtikrinti apsaugą nuo persišaldymo ligų, bei saugoti nuo neigiamos energijos. Šis paprotys toks populiarus, kad vonios ar baseinai su yuzu vaisiais suorganizuojami net zoologijos sodų gyventojams.

Net paminėjus keletą labai skirtingų žiemos saulėgrįžos paminėjimui skirtų švenčių, nesunku pastebėti bendrą jų bruožą – siekį apsivalyti prieš naują metų ciklą ir saulės globojančių dievybių paprašyti palankumo. Ilgėjančios dienos pasitinkamos su šviesia viltimi, kad metai bus dosnūs, sotūs ir derlingi. Kol tamsos metas mažais žingsneliais traukiasi, verta skirti daugiau dėmesio savo ir savo namų energetinio lauko apsaugai ir švarai. Ieškodami patikimų priemonių savo apvalymo ritualams, prisiminkite nuo neigiamos energijos saugančius smilkalus.