Prekių katalogas

Butano karalystėje visų svarbiausia yra gyventojų laimė

  • Vakarų pasaulyje žmonės tik pradeda suvokti Butane seniai žinomą tiesą, kad materialinė gerovė anaiptol neužtikrina laimės jausmo. Pagal ekonominį išsivystymą pirmaujančių šalių gyventojai vaikosi laimės pačiais įvairiausiais būdais – medituodami, skaitydami saviugdos knygas, lankydami asmeniniams tobulėjimui skirtus kursus ir seminarus. Laimės reikalais rūpinasi ir tarptautinės organizacijos. Nuo 2012 m. Jungtinės tautos rengia Pasaulio laimės ataskaitas, kuriuose šalys reitinguojamos pagal laimės indeksą. Yra ir Tarptautinė laimės diena, kuri visame pasaulyje švenčiama kovo 20-ąją.

    Butano karalius pirmasis pasauliui paskelbė apie laimės svarbą
    Paradoksalu, kad prieš pusę amžiaus apie laimės svarbą prabilęs Butano karalius nebuvo įvertintas rimtai. Bendroji nacionalinė laimė yra kur kas svarbesnis rodiklis, nei bendrasis nacionalinis produktas – tokią idėją Jungtinių Tautų posėdyje 1972 metais išsakė ketvirtasis Butano karalius Jigme Singye Wangchuck. Jo idėjos buvos sutiktos gana abejingai. Tačiau laikas įrodė, kad Butano vadovas buvo teisus – žmonių laimė yra išties rimtas ir dėmesio vertas dalykas. Nedidelė Butano karalystė visame pasaulyje garsėja, kaip vienintelė šalis, kur siekiama ne didesnio bendrojo nacionalinio produkto, o bendrosios nacionalinės laimės.

    Nedidelė Butano karalystė įsispraudusi tarp Azijos milžinių – Indijos, Kinijos ir pastarosios valdomo Tibeto regiono. Šią šalį aplanko tik patys atkakliausi keliautojai tiek dėl jos nuošalumo, tiek dėl aukštos vizos kainos. Ypatinga turizmo politika siekiame apsaugoti šalies kultūrą ir tradicijas nuo masinio turizmo poveikio. Atsargumas, matyt, nėra perdėtas. Daugybė žmonių svajoja aplankyti egzotišką rytų karalystę, kuri visame pasaulyje garsėja laimingiausiais gyventojais. Savo ruožtu, harmonija yra trapi ir jai užtikrinti būtinas nuoseklumas ir jautrumas.

    Kiekvienas sprendimas turi didinti gyventojų laimę
    Butane gyventojų laimės užtikrinimui skiriamas ypatingai didelis dėmesys ir visi sprendimai priimami tik įvertinus ar jie didins, ar mažins gyventojų laimę. Tai tapo ir svarbiausiu argumentu 2008 m penktajam karaliui apsispręsti pereiti prie demokratinio šalies valdymo. Nuo tada karalius ir piliečių renkama Nacionalinė asamblėja šalį valdo glaudžiai bendradarbiaudami. Svarbi ir Bendrojo laimės rodiklio studijų instituto veikla. Čia dedama išties daug pastangų, kad būtų išlaikyta holistinė šalies raidos kryptis. Butane nuosekliai laikomasi nuostatos, kad šalies modernizacija bus sėkminga tik tada, jei bus išlaikyta ekonominių, socialinių, emocinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių dermė.

    Laimę užtikrina holistinis požiūris į ekonomikos augimą
    Žvelgiant paviršutiniškai, Butano užsibrėžtas tikslas didinti gyventojų laimę atrodo perdėm ambicingas. Šalies ekonomika nėra stipri, gyventojų pragyvenimo lygis – labai varganas, opios bedarbystės ir emigracijos problemos. Vis tik, Butano karalius išmintingai atsisakė idėjos beatodairiškai siekti pažangos bet kokia kaina. Šalies ekonominės plėtros politika jautriai derinama su visuomenės laimę lemiančių vertybių sistema. Holistinis požiūris į šalies raidą pagrįstas kultūros ir tradicijų puoselėjimu, dėmesiu gamtos apsaugai, stabilia ir teisinga socioekonomine plėtra bei išmintingu valdymu.

    Dėkingumas Žemei motinai
    Praktikoje tai reiškia, kad visos naujovės neturi daryti žalos nei gamtai, nei butaniečių tradicinei kultūrai. Ir tai nėra tik tuščios frazės. Saugomos gamtos teritorijos užima net 51 % visos Butano karalystės ploto. Kiekvienas medis kertamas tik gavus leidimą. Čia suprantama, kad natūrali gamtinė aplinka yra nepaprastai svarbi žmogaus laimės jausmui. Pagarba ir meilė gamtai Butane diegiama nuo pačių mažiausių dienų. Tik pradėję mokyklą lankyti vaikai mokomi mylėti ir tausoti gamtą, kuri yra visų gyvų būtybių namai. Visoje ugdymo programoje nuosekliai diegiamas dėkingumas ne tik tėvams, bet ir Žemei motinai.

    Pagarba protėvių tradicijoms ir paveldui sudaro tvirtą pagrindą laimės jausmui
    Butano miestai ir gyvenvietės tikrai netviska prabanga, tačiau stebina harmoninga aplinka ir dėmesys tradiciniams amatams. Žmonės kasdieną vilki tautinius rūbus. 1988 m. karalius paskelbė oficialų Butano elgsenos ir aprangos kodeksą, kuriame aptariama ir tradicinė tautinė apranga. Viešose vietose gyventojai turi nešioti tradicinius drabužius. Vyrų tautinis rūbas gho yra per juosmenį surištas laisvas, kelius siekiantis rūbas, o moterų tradicinė čiurnas siekianti tautinė suknelė vadinama kira. Miestuose bei kitose gyvenvietės harmoningas vaizdas kuriamas dėmesingai prižiūrint statinių architektūrą. Tiek privatūs, tiek visuomeniniai pastatai privalo būti statomi laikantis tradicinės architektūros konstrukcijos ir taisyklių. Dėmesingai saugomi ir tokie tradiciniai amatai kaip audimas ar smilkalų gamyba. Butano smilkalai gaminami tradiciniais metodais, rankomis naudojant tik natūralias sudedamąsias dalis.

    Bendroji nacionalinė laimė
    Bendroji nacionalinė laimė pamatuojama kas penkis metus vykdomomis detaliomis gyventojų apklausomis. Apklausos užpildymas gali užtrukti net penkias valandas, mat siekiame įvertinti labai daug laimės rodikliui svarbių aspektų: gyventojų psichologinė gerovė, sveikata, laiko balansas, išsilavinimas, kultūros įvairovė ir atsparumas, išmintingas valdymas, bendruomeniškumas, ekologinė įvairovė ir atsparumas bei gyvenimo kokybė. Apklausų metu apklausiamas 1 % šalies gyventojų – tai yra 8,000 žmonių (Butano karalystėje yra 800,000 piliečių). Paskutinį kartą tokia apklausa atlikta 2015 metais. Jos metu paaiškėjo, kad net ir 91,2 % butaniečių jaučiasi laimingi. Butano karalystė verta būti pavyzdžiu, kaip kilnios idėjos, pozityvi energija ir gera valia gali padėti vystyti mūsų pasaulį. Tradicinius smilkalus iš Butano rasite čia>>>