Kadagiai – bene seniausiai ir plačiausiai smilkymui naudoti augalai

  • Smilkalai dažnam asocijuojasi su egzotiškais aromatais išgautais iš tolimuose kraštuose augančių augalų. Tačiau tolimame Tibete tradiciniu būdu pagaminti natūralus kadagio smilkalai yra labai artimi ir mūsų krašto senosioms tradicijoms. Kadagys yra bene plačiausiai paplitęs ir seniausiai smilkymui naudojamas augalas. Skirtingose žemynuose žmonės naudojo kadagio šakeles smilkė per religines apeigas dėl jo ypatingo aromato bei išskirtinės apvalančios galios.

    Visžalis kadagio (Juniperus communis) krūmas, kiek rečiau medis, yra gana plačiai paplitęs visame šiaurės pusrutulyje – auga Šiaurės Amerikoje, Europoje bei Azijoje. Lietuvoje kadagiai daugiausia auga pušynuose bei kirtimuose, nes yra šviesiamėgiai augalai. Kadagiai būna dviejų lyčių, todėl moteriški kadagiai sėklas subrandina tik tuomet, kai netoliese auga vyriškos lyties krūmas ar medis. Juodai mėlynoms uogoms subręsti reikia net dviejų metų. Įdomi detalė, kad uogos iš tiesų yra mažučiai mėsingi kankorėžiai.

    Nuo seno kadagys buvo naudojamas gydymui, maisto ruošimui bei religinėse apeigose. Seniausia žinutė apie kadagių uogų gydomąją galią yra 1500 pr. Kr. Senovės Egipte surašytas vaistų, skirtų išnaikinti kaspinuotį receptas. Kadagių uogos taip pat buvo pasitelkiamos gydyti šlapimo sistemos ligas, virškinimo negalavimus bei skausmui malšinti, o šių uogų aliejus naudotas mumifikacijos procese. Nenuostabu, kad Tutanchamono kape, o taip pat ir daugelyje kitų Senovės Egipto palaidojimų vietų rasta indelių su kadagių uogomis, kurios turėjo praversti ir pomirtiniame gyvenime. Gydančios kadagio galios taip pat pažinotos Ajurvedinėje tradicijoje bei tradicinėje Tibeto medicinoje.

    Kadagio uogos iki šiol yra plačiai naudojamas prieskonis. Skirtingose kultūrose jomis gardinti labai įvairūs patiekalai. Anglijoje bei Škotijoje karčiai aitroko skonio kadagio uogų dėta į duoną bei pyragus. Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir kitose kraštuose jos naudotos gaminant įvairius alkoholinius gėrimus – viskį, džiną ar alų. Kadagio uogos puikiai tinka mėsos patiekalams, ypač žvėrienai, taip pat suteiks sodresnio skonio troškiniams bei sriuboms.

    Skirtinguose žemynuose, įvairių senųjų kultūrų gyventojai pastebėjo išskirtines kadagio energetines galias, todėl jis smilkytas per religinius ritualus ir apvalymo apeigas. Tikėjimas ypatinga, apvalančia smilkstančio kadagio galia sutinkamas taip pat plačiai, kaip ir natūralios šio krūmo augimvietės – nuo Šiaurės Amerikos iki pat Himalajų. Kadagį smilkydavo per apvalymo apeigas Šiaurės Amerikos vietinės gentys. Tokie smilkalai naudoti ir Ajurvedinėje tradicijoje. Pažįstami jie buvo ir senovės baltams bei kitoms senosioms Europos kultūroms.

    Apie ypatingą pagarbą visžaliam krūmeliui mūsų kraštuose, liudija ir tai, kad atskiruose Lietuvos regionuose kadagio šakelės iki šių dienų naudojamos kaip verbos. Ryte skintų kadagio šakelių puokštelės Verbų sekmadienį nešamos į pašventinti bažnyčią, o grįžus namo tokiomis verboms turi saugoti namus nuo piktųjų dvasių bei nelaimių. Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje (artimesniuose Lietuvai rajonuose) verbos naudojamos patalpoms, gyvuliams ar įvairiems daiktams aprūkyti. Įdomu pastebėti, kad aprūkymas kadagiu arba baltuoju šalaviju naudotas ir senosiose Šiaurės Amerikos gentyse gydymo bei apvalymo ceremonijose.

    Smilkdami kadagiai skleidžia nedaug, tačiau itin aromatingų dūmų. Smilkomų kadagių kvapas išsilaiko net iki 12 valandų. Smilkyti galima tiek kadagio šakelę, tiek iš kadagio paruoštus natūralius smilkalus. Kadagio smilkalus užsidekite, kai jaučiate poreikį atsikratyti sukauptos įtampos, pykčio ir kitų vardinančių emocijų. Šie smilkalai, gali būti naudojami ir patalpų energetinio lauko išvalymui.
    Smilkalus rasite čia>>>