Prekių katalogas

Reinkarnacija pagal budizmą – amžino tobulėjimo laimė ar kančios ratas?

  • Apie reinkarnaciją ir praeitus gyvenimus yra girdėję daugelis. Po smagiais paspėliojimais kuris pažįstamas kuo buvo praeitame gyvenime, bei kuo rengiasi atgimti, slypi kur kas gilesni religinės bei filosofinės minties klodai. Induizme bei budizme reinkarnacija suprantama, anaiptol ne kaip laimė kiekviename gyvenime gyventi vis geriau ir geriau, o kaip prakeiksmas ar nesibaigiantis kančios ratas iš kurio reikia stengtis ištrūkti.

    Reinkarnacijos (lot. pakartotinis įsikūnijimas) idėja reiškia tikėjimą, kad dvasinė ar energetinė substancija po asmens mirties, įsikūnija kitame fiziniame kūne. Pasakojimų apie sielos persikūnijimu galima aptikti pagoniškųjų Europos bei Afrikos tautų tikėjimuose. Vakarų civilizacijos lopšyje, Senovės Graikijoje filosofai samprotavo apie sielos atgimimą. Anot Platono netinkamai gyvenęs vyras turėtų atgimti moterimi, o nedora moteris – gyvūnu. Pasakojimų apie sielų keliones ir skirtingus įsikūnijimus randame ir senovės Romos poeto Vergilijaus kūriniuose. Vis tik, Vakarų pasaulyje idėja apie persikūnijančią sielą liko giliau neišplėtota bei plačiau neprigijusi. Reinkarnacijos idėja plačiausiai paplitusi ir giliausias tradicijas turi Centrinės ir Rytų Azijos šalių religijose – induizme, budizme, jainizme bei šintoisme.

    Tradicinėse Azijos religijose reinkarnacija neatsiejama nuo mokymo apie karmos dėsnius, kurie veikia ir lemia būsimus atgimimus. Tai iš esmės atitinka Platono įspėjimą apie grėsmę už nedorą gyvenimą būti nubaustam įsikūnijimu į menkesnį žmogų ar net gyvūną. Vis tik, šiandien Vakarų pasaulyje mokymas apie reinkarnaciją vis labiau populiarėja ne dėl baimės būti nubaustam už šio gyvenimo silpnybes ir ydas, o kaip tik dėl suteiktos vilties sąmoningų pastangų dėka siekti sielos tobulybės. Kartoti gyvenimą reiškia beveik neribotas tobulėjimo galimybes. Kartoti gyvenimą reiškia dar ir dar vieną šansą ištaisyti klaidas. Kartoti gyvenimą reiškia viltį pasimėgauti šiame gyvenime neprieinama gerove bei siekti grynesnių dvasinių patirčių. Grubiai tariant, karmos taškai vakaruose dažnai renkami, lyg prekybos centro lipdukai, už kuriuos kitą kartą įleis į dar smagesnį atrakcioną.

    Savo ruožtu, induizme, budizme ir kitose rytų religijose reinkarnacija suvokiama iš esmės kitaip, nei begalinis sukimasis linksmaisiais kalneliais. Induizme sielos kelionė iš kūno į kūną suprantama ne kaip likimo malonė, o kaip neišvengiamas prakeikimas. Nors esamas gyvenimas suprantamas, kaip atpildas už buvusiuose gyvenimuose padarytas klaidas, vis tik žmogui suteikiama viltis patirti mažiau kančios ir daugiau gėrio, jei paisys 12 karmos principų. Na o pats aukščiausias bei sunkiausiai pasiekiamas žmogaus dvasinio gyvenimo tikslas, vadinamas mokša, yra išsilaisvinti iš atgimimų rato. Tokios būsenos įmanoma pasiekti tik turint išskirtinai aukštą dvasinį sąmoningumą, kuris atveria suvokimą, kad kiekviena dvasia (atman) ir visatos pradžia ir pabaiga Brachma sudaro vienį.

    Budizmas perėmė reinkarnacijos idėją iš induizmo. Ši religija turi daug krypčių, kurios skiriasi savo apeigomis bei ritualais, tačiau daugelis pripažįsta Samsaros atgimimų ratų mokymą. Energetinės substancijos persikūnijimas kitos gyvos būtybės kūne, vėlgi, vertinamas ne kaip galimybė, o kaip nesibaigianti kančia. Aukščiausias sąmonės tikslas yra išsilaisvinti iš begalinio atgimimų ciklo ir nebepatirti kančios. Tai pavyksta tik aukščiausiems dvasiniams lyderiams – Gautama Buda pasiekęs nušvitimą išsilaisvino iš reinkarnacijų grandinės. Savo ruožtu, sąmoningas sprendimas atsisakyti laisvės neatgimti jokiame fiziniame kūne, vertinamas kaip pasiaukojimas vardan mažiau tobulų sielų.

    Budų pasireiškimo kūnai vadinami tulku. Tikima, kad Dalai Lama yra tulku inkarnacija. Nuo kitų esybių, negebančių išsivaduoti iš Samsaros atgimimų rato, Dalai Lama skiriasi ne tik tuo, kad sąmoningai pasirinkto vėl ir vėl atgimti, bet ir tuo, kad pats pasirenka kuriame asmenyje inkarnuosis po savo kūniškos mirties. Pagal istorinę tradiciją Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama prieš palikdamas savo žemiškąjį kūną paskelbdavo kokiame kūne, kurioje šeimoje ketina atgimti. Jo pasekėjams tekdavo atrasti bei atpažinti šeimą kurios sūnuje įsikūnijo Dalai Lamos siela, pagal pranašystę bei vaiko demonstruojamus prisiminimus iš praeitų gyvenimų (pvz. ankstesniems Dalai Lamoms priklausiusių daiktų ir relikvijų atpažinimas). Ilgus šimtmečius puoselėtai tradicijai šiuo metu iškilo rimta grėsmė, nes dabartinis XIV Dalai Lama yra išsakęs ketinimą nelaukti inkarnacijos ir dar gyvenant dabartiniame kūne parinkti savo įpėdinį. Tokius netradicinius sprendimus lemia sudėtinga politinė situacija ir nesaugumas, man Kinijos valdžia aktyviai siekia dalyvauti tulku persikūnijimo atpažinimo ir pripažinimo procese – net priimtas specialus šią procedūrą reguliuojantis įstatymas. 
    Smilkalus iš Indijos ir Nepalo rasite čia>>>