Skambantys dubenys ir įdomūs faktai apie juos

  • Skambančių dubenų kelionė prasidėjo magiškajame Tibete nuo Himalajų kalnų ir tęsėsi ji per slėnius bei senovės prekybinius kelius, kol galiausiai lakūnų keliautojų dėka buvo atskraidinti ir į vakarus. Skambantys dubenys savo kilme ir tradiciniu panaudojimu bei unikaliomis vertybėmis iškart susilaukė didelio aplinkinių susidomėjimo ir smalsumo. Tad kas tie dainuojantys dubenys ir kaip bei iš kur jie atsirado?

    Pasak rašytinių istorinių šaltinių pirmieji dubenys buvo gaminami iš gryno vario dar prieš 5000 metų, o vėliau atsirado ir žalvariniai (sulieti iš vario ir kitų metalų), kurie taip pat traktuojami kaip gilus antikinis palikimas. Skambančių dubenų gamyba – tai senovės amatininkų namuose vystomas verslas, kur būdavo dirbama su gryna žalvario mase ją itin kruopščiai apdirbant. Dubenų gamybos tradicijas amatininkai perduodavo iš kartos į kartą, tol, kol atėjus moderniesiems laikams ši grandinėlė nutrūko.

    Kam buvo naudojami skambantys dubenys?

    Pirminis dubenų panaudojimas tikriausiai gali nustebinti. Šie skambantys stebuklai dažniausiai naudoti vandeniui ir grūdams laikyti bei atlikdavo paprasto dubens ar puodelio vaidmenį. Taip pat istoriniuose faktuose pateikiama informacija, kad šie dubenys būdavo dovanojami, o ypač vestuvių proga, tad tai tik dar labiau patvirtina jų praktinę naudą.
    Dainuojantis dubuo buvo naudojamas medžio angliai ir tabakui laikyti, o taip pat vynuogynuose, kur atlikdavo lygiai tokią pačią praktinio panaudojimo paskirtį. Ir tai visai nekeista, todėl, kad sakralinė skambančio dubens pusė išliko slepiama nuo pašaliečių beveik nepasiekiamame Tibete ganėtinai ilgą laiką. Daugybę metų pamirštas tradicijas šiuolaikiniai amatininkai pamažu atgaivina, suteikdami šiems „varpeliams“ visiškai kitą prasmę ir panaudojimą.

    Įdomūs faktai apie skambančius dubenis

    • Skambantys dubenys pagal savo kilmę vis dėlto nėra budistiniai gaminiai, juos labiau galima priskirti tibetiškai „Bon“ kultūrai.
    • Skambantis dubuo, dar gerai žinomas kaip „pastatomas varpelis“. Yra du būdai groti dubenimis – pirmasis, kuomet specialiai pagamintu mediniu kujeliu trinama (sukama ratu aplink) į dubens kraštus, o antrasis – lengvai suduodant kujeliu į briauną. Abu grojimo metodai padeda išgauti gan skirtingus garsus.
    • Nors jie vadinami Tibeto skambančiais dubenimis, tačiau būtų tikslingiausia šį stebuklą vadinti Himalajų dubenimis, todėl, kad jų egzistencija yra paplitusi Tibeto, Nepalo, Indijos ir Himalajų kalnų regionuose. Žinių apie dubenis taip pat randama ir įvairiomis apraiškomis Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje bei Mongolijoje.
    • Šiandien dainuojantys dubenys dažniausiai naudojami meditacijoje, religinėse praktikose, atsipalaidavimui ir sveikatos priežiūroje.
    • Kuomet naudojami gydymo garsais seansuose, dainuojantys dubenys kartais vadinami „gydomaisiais“ arba „čakrų“ dubenimis. Gydymo garsais ar „garsų masažo“ metu dubenimis grojama aplink arba neretai uždedama ant gydomo žmogaus kūno. Grojantysis rezonuoja harmoningus dubens virpesius su žmogaus kūno virpesiais, siekdamas balanso ir visiško atsipalaidavimo būsenos. Kai kurie gydymo praktikai grodami dubenimis siekia aktyvuoti ar sureguliuoti čakras, dar kitaip - žmogaus energetinius centrus.
    • Dubens skleidžiamas garsas yra ypač stiprus, harmoningas ir ilgas gaudimas, kuris tuo pat metu gali būti ir energingas, ir raminantis.
    • Tradiciniai dainuojančių dubenų ir dubenėlių gaminimo būdai buvo prarasti mažiausiai 50 metų, tačiau šiandien naudojami gamybos metodai gali sukurti dubenis su itin gražiai ir harmoningai skambančiais tonais. Šiuolaikiniai dubenys gaminami tiek rankomis, tiek mašininiu būdu arba derinant abu metodus tarpusavyje. Manoma, kad geriausi dubenys atkeliauja iš Nepalo regiono.
    • Šių dienų skambančių dubenų gamybai dažniausiai naudojama bronza, dar vadinama „varpelių metalu“, kuri sulieta iš vario ir alavo mišinio.
    • Antikiniai skambantys dubenys taip pat būdavo gaminami iš aukštos kokybės bronzos, sumaišytos kartu su kitais įvairiais metalais, įskaitant auksą, sidabrą ar net ypatingai vertinamą meteorinę geležį, kurią tibetiečiai vadina „dangaus metalu“ arba „thokcha“. Manoma, kad įvairių rūšių rūdos buvimas galėjo įtakoti įvairialypių dubenų skambėjimo tonacijų atsiradimą, o kartu su antikiniais laikais sukurtais skambesiais atsiranda ir ypatingai didelė senovės dubenų vertė.
    • Senovinį dainuojantį dubenį gali būti ypač sudėtinga atskirti nuo naujo, nes šiuolaikinių technologijų dėka yra paprasta „suamžinti“ naujo dubenėlio išvaizdą. Kokybiškas ir ką tik pagamintas dubuo gali itin gražiai skambėti, tačiau tik su amžiumi pavyksta išgauti ryškiausius, ypač sodrius ir švelnius garsus. Tik keletas skambančių dubenų ekspertų gali patvirtinti jų amžių ir vertę, tad turėtumėte atsargiai vertinti įvairių pardavėjų siūlomus senovinius dubenis be autentiškumo patvirtinimo įrodymų. 

    Jau seniai yra žinoma, kad garsas tiek žmogui, tiek kitiems gyviams turi ypatingai ryškų poveikį. Šiandien skambančių dubenų dėka galime pasinerti į magišką garsų jūrą, kurioje pasiekiame atsipalaidavimo bei tikrą kūno ir sielos harmonijos būseną. Garsai veikia mus tarsi vaistas tiek nuo fizinio, tiek ir nuo dvasinio skausmo. Norintiems ryškaus skambančių dubenų efekto, rekomenduojama bent kartą per savaitę leisti sau pabūti vienumoje skambant šių Himalajų varpų gaudesiui ir atstatyti ne tik kūno, bet ir proto pusiausvyrą.